Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), tai su amžiumi susijęs prostatos liaukos padidėjimas, galintis sukelti apatinių šlapimo takų simptomus (angl. Lower Urinary Tract Symptoms, LUTS), tokius kaip dažnas šlapinimasis, silpna šlapimo srovė ar nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas. Ši būklė atsiranda dėl prostatos audinio išvešėjimo, kuris gali spausti šlaplę ir apsunkinti šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad histologiniai gerybinės prostatos hiperplazijos požymiai nustatomi daugiau nei 50 % vyrų po 60 metų, o vyresniame amžiuje jų paplitimas dar labiau didėja, iki 80-90 % vyrų po 80 metų. Nors ne visiems vyrams, turintiems GPH požymių, pasireiškia simptomai, ši būklė yra viena dažniausių urologinių problemų vyresniame amžiuje.
Patofiziologija ir epidemiologija:
Roehrborn CG. Benign prostatic hyperplasia: etiology, pathophysiology, epidemiology. Urology. 2008. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18538651/
EAU gairės (2023): https://uroweb.org/guidelines/management-of-non-neurogenic-male-luts
Dažniausi simptomai (LUTS)
Gerybinė prostatos hiperplazija gali sukelti įvairius apatinių šlapimo takų simptomus, susijusius su šlapimo pūslės ištuštinimo sutrikimais ir padidėjusiu šlapinimosi dažniu. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai:
- Silpna arba nutrūkstanti šlapimo srovė
- Dažnas šlapinimasis, ypač dienos metu
- Nokturija (dažnas šlapinimasis naktį)
- Staigus ir sunkiai sulaikomas noras šlapintis (skubos pojūtis)
- Nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas po šlapinimosi
Šių simptomų intensyvumas gali skirtis: nuo lengvų iki ryškiai gyvenimo kokybę trikdančių. Jei simptomai tampa dažni ar progresuoja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją urologą, kuris įvertins būklę ir parinks tinkamiausią gydymo ar stebėjimo taktiką.
IPSS skalė:
Barry MJ et al. The American Urological Association symptom index for benign prostatic hyperplasia. J Urol. 1992. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/1371558/
Įrodymais pagrįsti simptomų mažinimo būdai
1. Skysčių ir kofeino kontrolė
Skysčių vartojimo įpročiai gali turėti įtakos apatinių šlapimo takų simptomams. Kofeinas, esantis kavoje, arbatoje, energiniuose gėrimuose ar kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose, gali didinti šlapimo pūslės aktyvumą ir skatinti dažnesnį šlapinimąsi. Be to, kofeinas pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu, todėl gali didinti šlapimo gamybą.
Dėl šios priežasties vyrams, jaučiantiems šlapinimosi sutrikimus, dažnai rekomenduojama riboti kofeino vartojimą, ypač vakare.
Johnson TM et al. Effects of caffeine on bladder function in patients with overactive bladder symptoms. Urology. 2011. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21419441/
Taip pat gali būti naudinga:
- Riboti kofeiną
- Mažinti skysčius prieš miegą
- Nevartoti didelio kiekio skysčių vienu metu
2. Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra siejamas su mažesne apatinių šlapimo takų simptomų (LUTS) progresavimo rizika. Tyrimai rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas gali padėti pagerinti bendrą medžiagų apykaitą, kraujotaką ir hormonų pusiausvyrą, o tai gali turėti teigiamos įtakos prostatos ir šlapimo takų funkcijai.
Be to, fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką kūno svorį, mažina metabolinio sindromo ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, kurios taip pat gali būti susijusios su šlapinimosi sutrikimais. Rekomenduojama reguliariai užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, plaukimu, važinėjimu dviračiu ar kitomis aktyviomis veiklomis, bent 150 minučių per savaitę.
Parsons JK et al. Physical activity, benign prostatic hyperplasia, and lower urinary tract symptoms. Eur Urol. 2008. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18279902/
3. Metabolinis sindromas ir prostatos simptomai
Tyrimai rodo, kad metabolinis sindromas, tai būklė, apimanti pilvinį nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, sutrikusį gliukozės metabolizmą ir padidėjusį lipidų kiekį kraujyje, gali būti susijęs su gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) progresavimu ir apatinių šlapimo takų simptomų (LUTS) sunkėjimu. Manoma, kad svarbų vaidmenį gali turėti lėtiniai uždegiminiai procesai, hormonų pokyčiai ir sutrikusi kraujotaka.
Dėl šios priežasties metabolinio sindromo kontrolė, sveiko kūno svorio palaikymas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir tinkama lėtinių ligų kontrolė, gali būti svarbi bendros prostatos sveikatos priežiūros dalis. Gyvenimo būdo korekcija dažnai rekomenduojama kaip viena iš priemonių siekiant sumažinti simptomų progresavimo riziką.
Gacci M et al. Metabolic syndrome and lower urinary tract symptoms. Eur Urol. 2015. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25454690/
4. Antioksidantai ir likopenas
Antioksidantai gali padėti apsaugoti organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su įvairiais lėtiniais uždegiminiais procesais. Vienas iš dažniausiai minimų antioksidantų, susijusių su prostatos sveikata, yra likopenas, natūralus karotenoidas, randamas pomidoruose, arbūzuose, raudonuosiuose greipfrutuose ir kituose raudonos spalvos vaisiuose bei daržovėse.
Tyrimai rodo, kad likopenas gali turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį prostatos audiniui, todėl gali prisidėti prie prostatos sveikatos palaikymo. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių ir kitų antioksidantų šaltinių, dažnai rekomenduojama kaip viena iš gyvenimo būdo priemonių, galinčių padėti palaikyti bendrą organizmo ir prostatos sveikatą.
Schwarz S et al. Lycopene and prostate health. Mol Nutr Food Res. 2008. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18435455/
5. Dubens dugno pratimai
Konservatyvus gydymas, įskaitant dubens dugno raumenų treniravimą, gali padėti pagerinti šlapimo kontrolę ir sumažinti kai kuriuos apatinių šlapimo takų simptomus (LUTS). Stiprinant dubens dugno raumenis galima pagerinti šlapimo pūslės kontrolę, sumažinti skubos pojūtį ir palengvinti šlapinimosi funkciją.
Dubens dugno pratimai, dažnai vadinami Kėgelio pratimais, yra skirti stiprinti raumenis, kurie palaiko šlapimo pūslę ir padeda kontroliuoti šlapinimąsi. Reguliariai atliekami pratimai gali būti naudinga konservatyvaus gydymo dalis, ypač esant lengviems ar vidutinio sunkumo simptomams, ir dažnai rekomenduojami kartu su kitomis gyvenimo būdo korekcijomis.
Hunter KF et al. Conservative management for postprostatectomy urinary incontinence. Cochrane Database Syst Rev. 2007. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17943863/
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ūminis šlapimo susilaikymas
Kraujas šlapime
Pasikartojančios infekcijos
Inkstų funkcijos sutrikimai
EAU gairės – komplikacijos: https://uroweb.org/guidelines/management-of-non-neurogenic-male-luts
Išvada
Gerybinė prostatos hiperplazija yra dažna su amžiumi susijusi būklė, galinti sukelti įvairius apatinių šlapimo takų simptomus ir turėti įtakos vyrų gyvenimo kokybei. Nors ši liga dažnai progresuoja palaipsniui, daugelį simptomų galima veiksmingai valdyti taikant įrodymais pagrįstas priemones, nuo gyvenimo būdo korekcijų iki medicininio gydymo, jei to prireikia.
Skysčių vartojimo reguliavimas, fizinis aktyvumas, metabolinio sindromo kontrolė, subalansuota mityba ir dubens dugno raumenų stiprinimas gali padėti sumažinti simptomų intensyvumą ir sulėtinti jų progresavimą. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvieno paciento būklė yra individuali, todėl tinkamiausią stebėjimo ar gydymo planą turėtų parinkti gydytojas, įvertinęs simptomų sunkumą ir bendrą sveikatos būklę.
Atsiradus ryškesniems šlapinimosi sutrikimams ar įspėjamiesiems simptomams, tokiems kaip ūminis šlapimo susilaikymas, kraujas šlapime ar pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistą. Ankstyvas problemos įvertinimas ir tinkamas valdymas padeda išvengti komplikacijų ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.